1Geriau vargšas, kuris dorai gyvena,
negu kvailas, kuris suktai kalba.
2Be išmanymo net uolumas nėra geras dalykas,
nes žmogus, kuris skuba, suklumpa.
3Paties žmogaus kvailumas veda į pražūtį,
tačiau jo širdis niršta ant VIEŠPATIES.
4Turtai sutelkia daug bičiulių,
o beturtis lieka be draugo.
5Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,
o kas sumeluoja, tas neišsigelbės.
6Daugelis pataikauja kilmingam žmogui,
o duodančiam dovaną kiekvienas yra draugas.
7Visi vargšo artimieji jį niekina,
o dar labiau jo vengia draugai:
kai jis jų šaukiasi, jų nėra.
8Kas įgyja išminties, tas tampa sau geriausiu draugu;
kas brangina supratimą, tam seksis.
9Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,
o kas liudija melagingai, tas pražus.
10Nedera, kad kvailys gyventų prabangoje,
juo labiau – kad vergas valdytų didžiūnus.
11Sumanus žmogus negreitas pykti,
o atleisti įžeidimą – jam garbė.
12Karaliaus pyktis – kaip liūto riaumojimas,
o jo malonė – kaip rasa ant žolės.
13Kvailas vaikas – neviltis tėvui,
o niurnanti žmona – nuolat lašantis vanduo.
14Namai ir turtas – iš tėvų gautas paveldas,
o sumani žmona ateina iš VIEŠPATIES.
15Tingumas panardina žmogų į gilų miegą;
apsileidėlis turi kęsti alkį.
16Kas gerbia savo gyvastį, tas laikosi įsakymo;
nesirūpinti savo elgesiu – mirtina klaida.
17Kas dosnus vargšui, tas skolina VIEŠPAČIUI;
jis atmokės jam už gerą darbą.
18Savo vaiką griežtai pamokyk, nes tai teikia viltį,
bet netrokšk jo mirties.
19Smurtingo būdo žmogus užsitraukia bausmę;
jeigu bandytum jį gelbėti, tik pablogintum reikalą.
20Klausyk patarimo ir priimk pamokymą,
kad ilgainiui taptum išmintingas.
21Žmogaus širdis pilna visokių norų,
bet bus vykdomas tik VIEŠPATIES užmojis.
22Žmogiška trokšti naudos,
bet geriau būti vargšu negu melagiu.
23Pagarbi VIEŠPATIES baimė veda į gyvenimą;
žmogus valgo ir ilsisi, nebijodamas pikta.
24Tinginys kiša ranką į dubenį,
bet nepakels jo prie burnos.
25Apmuši pašaipūną, ir neišmanėlis išmoks protingumo;
pamokysi protingą žmogų, ir jis įgis išmanymo.
26Kas blogai elgiasi su savo tėvu ar išvaro savo motiną,
tas gėdingas ir negarbę užtraukiantis vaikas.
27Mano vaike, jeigu neklausysi pamokymo,
greitai nuklysi ir nuo to, ką jau esi išmokęs.
28Niekšiškas liudytojas tyčiojasi iš teisingumo,
o nedorėlių burna ryja nedorybę.
29Lazda parengta pašaipūnams,
o rykštės – kvailių nugarai.
